Suskaičiavau, kiek valandų per metus praleidžiu laukdamas pas gydytoją

Sausio mėnesį vedžiau eksperimentą. Ne mokslinį — asmeninį. Nusprendžiau tris mėnesius fiksuoti kiekvieną minutę, kurią praleidžiu sveikatos priežiūros sistemoje: nuo skambučio registratūrai iki galutinio atsakymo.

Rezultatas nustebino labiau nei tikėjausi.

Skaičiai, apie kuriuos niekas nekalba

Per tris mėnesius — du šeimos gydytojo vizitai, vienas kraujo tyrimas, vienas siuntimas pas specialistą, kuris baigėsi dar dviem vizitais. Medicininiu požiūriu — nieko dramatiškai. Rutiną.

Bet laikas: trylika valandų. Tai apima registraciją telefonu (po tris bandymus kiekvieną kartą), laukimą eilėje, kelionę į polikliniką ir atgal, laukimą prie kabineto, patį vizitą, ir dar kartą — registraciją pas specialistą.

Trylika valandų — tai beveik dvi pilnos darbo dienos. Per ketvirtį. Per metus, ekstrapoliuojant — apie penkiasdešimt valandų. Visa darbo savaitė, skirta ne gydymui, o logistikai aplink gydymą.

Kodėl eilės — ne vienintelė problema

Laikas — tai akivaizdžiausia kaina. Bet yra ir kita, mažiau matoma.

Kai vizito reikia laukti dvi–tris savaites, žmogus dažnai adaptuojasi prie simptomų. Galvos skausmas, kuris pirmą dieną atrodė vertas dėmesio, po savaitės tampa „normaliu” fonu. Odos bėrimas, dėl kurio norėjosi pasitarti, per tą laiką arba praeina savaime, arba žmogus nusprendžia, kad „nieko tokio”.

Klinikos „Antalgija” specialistai pastebi, kad nemažai pacientų ateina ne tada, kai problema dar lengvai sprendžiama, o tada, kai ji jau komplikavosi. Ne dėl aplaidumo — dėl sistemos, kuri nesuteikia galimybės reaguoti greitai.

Kuo skiriasi patirtis

Yra keli aspektai, kurių viešoji sistema struktūriškai negali pasiūlyti — ne dėl blogos valios, o dėl apkrovimo.

Pirma — greitis. Kai problema nauja, pirmasis vizitas turėtų įvykti per dieną ar dvi, ne per savaitę ar tris. Antra — tęstinumas. Tas pats gydytojas, kuris žino istoriją, stebi dinamiką ir neprašo kiekvieną kartą pasakoti viską nuo pradžių. Trečia — koordinacija. Kai šeimos gydytojas dirba toje pačioje klinikoje su kardiologu, neurologu, kineziterapeutu — siuntimų grandinė virsta vienu pokalbiu.

Tai nėra prabanga. Tai paprasčiausiai kitaip organizuota sistema.

Kas keičiasi, kai laiko nešvaistai

Žmonės, kurie pereina prie privačios šeimos medicinos, dažniausiai nurodo ne vieną, o kelis pokyčius.

Pirmiausia — mažiau streso. Registracija internetu arba trumpu skambučiu, be dešimties bandymų prisiskambinti. Vizitas prasideda laiku, be valandos laukimo koridoriuje.

Antra — kitoks pokalbio kokybė. Kai gydytojas turi ne penkias, o dvidešimt minučių, pokalbis vyksta kitaip. Galima aptarti ne tik dabartinį skundą, bet ir bendrą sveikatą, prevenciją, šeimos istoriją.

Trečia — prevencija tampa reali. Viešojoje sistemoje prevencinės programos egzistuoja, bet jomis pasinaudoti dažnai reikalauja atskiros registracijos, atskiro vizito, atskiro laukimo. Privačioje praktikoje visa tai integruota į bendrą priežiūrą.

„Šeimos medicina turėtų būti ne tik reagavimas į ligas, bet ir nuolatinis sveikatos palaikymas. Kai pacientas žino, kad gali kreiptis bet kada — jis kreipiasi dažniau ir anksčiau, o tai visada duoda geresnius rezultatus”, — teigia „Antalgija” klinikos gydytoja.

Kiek tai kainuoja iš tikrųjų

Dažniausia priežastis, kodėl žmonės svarsto, bet nesiryžta — kaina. Ir čia svarbu suprasti du dalykus.

Pirma: nemažai privačių šeimos medicinos paslaugų yra iš dalies kompensuojamos. Tai reiškia, kad privatus šeimos gydytojas nėra vien mokantis iš savo kišenės — bazinės paslaugos (konsultacijos, tyrimai, prevencinės programos, vakcinos) finansuojamos valstybės, kaip ir viešojoje sistemoje.

Antra: kai suskaičiuojate laiką, prarastą valstybinėje sistemoje, ir paverčiate jį savo darbo valandų verte — skirtumas dažnai mažesnis, nei atrodo.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar galiu prisirašyti prie privataus šeimos gydytojo? Taip. Lietuvoje pacientas turi teisę laisvai pasirinkti šeimos gydytoją — tiek viešojoje įstaigoje, tiek privačioje klinikoje. Prisirašymo procedūra paprasta ir atliekama per kelias minutes.

Kokias bazines paslaugas dengia PSDF privačioje klinikoje? Šeimos gydytojo konsultacijas, kraujo ir kitus laboratorinius tyrimus, prevencines programas (onkologinės patikros, širdies ir kraujagyslių rizikos vertinimas), vakcinaciją, siuntimus pas specialistus.

Ar prarasiu priėjimą prie viešųjų paslaugų? Ne. Prisirašymas prie privataus gydytojo neriboja jūsų teisės naudotis viešąja sistema — tiek skubiąja pagalba, tiek specializuotomis paslaugomis.

Ar privatus gydytojas gali išrašyti nedarbingumo pažymėjimą? Taip, privačios klinikos šeimos gydytojas turi visas tas pačias teises kaip ir viešojoje įstaigoje dirbantis gydytojas — gali išrašyti nedarbingumo pažymėjimus, siuntimus, receptus.

Kai laikas tampa sveikatos dalimi

Sveikatos priežiūra turėtų būti apie sveikatą, ne apie logistiką. Jei laukimas, skambučiai ir eilės atima energiją, kurią galėtumėte skirti kitiems dalykams, klinika „Antalgija” Kaune siūlo paprastą alternatyvą — registruotis internetu, ateiti laiku ir gauti viską vienoje vietoje.